Moralinės žalos atlyginimas po suėmimo

Klausimas: Dėl aplaidaus teisėsaugos pareigūnų elgesio buvau be pagrindo suimtas. Ar turiu teisę reikalauti atlyginti patirtą moralinę žalą?

Specialistų komentaras:

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nustatyta asmens laisvės neliečiamybė – tai visų pirma asmens apsauga nuo savavališko sulaikymo ar suėmimo. Suėmimas – tai labiausiai žmogaus teises varžanti procesinė prievartos priemonė, maksimaliai apribojanti asmens laisvę bei sudaranti prielaidas patirti turtinę ir neturtinę (moralinę) žalą.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 44 str. 4 d. įtvirtinta, jog asmuo, kuris buvo nepagrįstai suimtas, turi teisę į žalos atlyginimą įstatymų nustatyta tvarka. Taigi teisė reikalauti atlyginti žalą siejama tik su nepagrįstu/neteisėtu suėmimu. Reikalavimo atlyginti žalą pagrindą numato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.272 str. 1 d., kuriame įtvirtinta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, <...>, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės.
Neteisėtu suėmimu padaryta žala gali būti atlyginama pasinaudojant viena iš dviejų alternatyvių įstatymuose numatytų tvarkų – teismine arba neteismine. Jūs turite teisę su prašymu atlyginti žalą kreiptis į Teisingumo ministeriją, remiantis Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymu, arba kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka.
Neturtinė žala priteisiama atsižvelgiant į neteisėto suėmimo trukmę, atsiradusius padarinius sveikatai bei kitas reikšmingas aplinkybes, kurios didina neteisėtai suimto asmens kentėjimus. Turtinę žalą neteisėto laisvės suvaržymo atvejais dažniausiai sudaro turėtos išlaidos teisinei pagalbai ir negautos pajamos už laisvės suvaržymo laikotarpį. Atkreiptinas dėmesys, kad atsiradusią žalą būtina įrodyti.