Vengimas išlaikyti vaiką
Santuokos metu man ir mano buvusiam sutuoktiniui gimė sūnus, kuris šiuo metu yra nepilnametis. Santuoką nutraukėme prieš metus, vaiko išlaikymui iš buvusio sutuoktinio teismas priteisė 250 Eur sumą, mokamą kiekvieną mėnesį. Buvęs sutuoktinis išlaikymo nemoka, mano žiniomis, išėjo iš gerai apmokamo darbo, gauna nelegalias pajamas. Kreipiausi į antstolį dėl priverstinio išieškojimo, tačiau vaiko tėvas niekur oficialiai nedirba, todėl nėra išieškoma visa priteista suma. Dėl tokių buvusio sutuoktinio veiksmų tiek aš, tiek vaikas jaučiame nuolatinį stresą, turiu skolintis pinigų iš svetimų žmonių. Sakykite, ar šioje situacijoje dar įmanoma imtis kokių nors teisinių priemonių?
Iš tiesų, nors teismo sprendimas, kuriuo, be visa ko, buvo priteistas išlaikymas nepilnamečiam vaikui, yra priimtas ir įsiteisėjęs, tačiau sprendimo nevykdymas lemia ir kitų teisinių priemonių egzistavimą. Šiuo atveju yra svarbu pažymėti du aspektus.
Visų pirma, tas, kas vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui, atsako baudžiamąja tvarka, taigi šiuo atveju Jūs, kaip tas iš tėvų, su kuriuo yra nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turite teisę kreiptis į atitinkamas institucijas su pareiškimu dėl ikiteisminio tyrimo dėl vengimo išlaikyti vaiką (LR BK 164 straipsnis) pradėjimo. Pagal formuojamą teismų praktiką LR BK 164 straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos buvimui svarbu nustatyti, kad kaltininkas sąmoningai, būdamas darbingas ar turėdamas kitokias turtines galimybes, be pateisinamų priežasčių tyčia vengia išlaikyti vaiką. Baudžiamojon atsakomybėn pagal LR BK 164 straipsnį asmuo negali būti traukiamas tik tuo atveju, kai yra nustatoma, kad pareiga išlaikyti vaiką nėra vykdoma dėl svarbių priežasčių, t. y. neturi pajamų dėl pateisinamų (svarbių) priežasčių. Tokiomis svarbiomis priežastimis gali būti laikomos: visuotinė bedarbystė, nedarbingumas dėl ligos, sunki finansinė padėtis, jeigu asmuo vengia dirbti ar dirba nelegaliai, jis atsako už vengimą išlaikyti vaiką. Jeigu laikysime, kad vaiko tėvas yra darbingas, turi galimybę dirbti ir išlaikyti savo vaiką, bet to nedaro piktybiškai, galima daryti išvadą, jog vaiko tėvas vengia išlaikyti vaiką, t. y. žinodamas apie teismo sprendimą, turėdamas objektyvias galimybes mokėti teismo sprendimu priteistą piniginę sumą vaiko išlaikymui, tyčia to nedaro, dėl tos priežasties turėtų atsakyti pagal baudžiamąjį įstatymą. Pabrėžtina, kad remiantis teismų praktika, baudžiamoji atsakomybė kyla ne tik tuo atveju, kai pareiga išlaikyti vaiką visiškai nevykdoma, bet ir tada, kai ji vykdoma iš dalies, šiuo atveju svarbiausia nustatyti ir įrodyti asmens tyčią. Baudžiamoji atsakomybė kyla tuo atveju, kai išnaudotos visos civilinės teisės
Antra, nurodytoje situacijoje taip pat paminėta, kad tiek Jūs, tiek nepilnametis vaikas patiriate nuolatinį stresą, gėdą dėl to, jog turite kreiptis pagalbos į kitus asmenis, galimai taip pat nėra patenkinami visi vaiko būtinieji poreikiai, todėl, jeigu vertinsime, kad tokios aplinkybės tikrai egzistuoja, tiek Jūs, tiek nepilnametis vaikas patiriate neturtinę žalą. Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) civilinį ieškinį ir reikalauti atlyginti neturtinę žalą. Remiantis teismų praktika, neturtinę žalą gali patirti tiek tas iš tėvų, kuris lieka vienas rūpintis ir materialiai išlaikyti vaiką, kadangi toks asmuo jaučia nuolatinį stresą ir nerimą dėl ateities, gėdos jausmą, dažną nepriteklių, tačiau ir nepilnametis vaikas, kurio interesai ir būtinieji poreikiai dėl piniginių lėšų stygiaus negali būti visiškai patenkinami.