Advokatės Dianos Višinskienės pergalė Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme: valstybės garantija išduota mirusios nuomininkės vaikaičiui
Valstybės garantija – tai valstybės įsipareigojimas neatlygintinai suteikti kitas gyvenamąsias patalpas nuomininkams, kurie yra iškeldinami iš savininkams grąžintinų gyvenamųjų patalpų. Šiuo atveju byloje buvo sprendžiamas teisinis ginčas, ar nuomininkė E.A. įgijo teisę į valstybės garantiją ir ar reikalavimo teisė, atsirandanti iš valstybės garantijos, yra paveldima.
Nuomininkė E.A. laikotarpyje nuo 1992 m. iki 1998 m. gyveno gyvenamosiose patalpose, esančiose Trakų g., Kaunas, į kurias buvo atkurtos nuosavybės teisės kitiems savininkams, dėl ko E.A. buvo pasiūlytos kitos gyvenamosios patalpos, esančios adresu Baltų pr., Kaunas. Nors, remiantis Atkūrimo įstatymo nuostatomis, įsigaliojusiomis nuo 1997 m. liepos 8 d., Kauno miesto savivaldybė privalėjo išduoti E.A. garantinį dokumentą, patvirtinantį, kad jai, kaip nuomininkei, gyvenančiai piliečiui sugrąžintiname būste, bus neatlygintinai suteiktos kitos gyvenamosios patalpos, su E.A. buvo sudaryta tipinė, atlygintina, nuomos sutartis. Byloje nustatyta, kad E.A. nuo įsikėlimo į naujas gyvenamąsias patalpas, esančias Baltų pr., Kaunas, pagal atlygintinę tipinę nuomos sutartį iki pat savo mirties 2011 m. niekada nesikreipė į savivaldybės institucijas prašydama išduoti jai teisėtai priklausančią valstybės garantiją. Po E.A. mirties jos vaikaitis V.K., atstovaujamas advokatės Dianos Višinskienės, priėmęs mirusiosios senelės E.A. palikimą, kreipėsi į pirmosios instancijos teismą, prašydamas išduoti jam, kaip teisėtam E.A. įpėdiniui, valstybės garantinį dokumentą.
Nors pirmosios instancijos teismas atmetė V.K. skundą, džiugu pranešti, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panaikino žemesnės instancijos sprendimą ir priėmė V.K. palankų sprendimą pripažindamas, jog E.A. turėjo teisę į valstybės garantinio dokumento išdavimą. Teismas nurodė, kad garantija pasibaigia tik tada, kai ji yra įgyvendinama arba jos atsisakoma. Byloje buvo konstatuota, jog Kauno miesto savivaldybė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad iki tipinės, atlygintinos, nuomos sutarties sudarymo dėl kitų gyvenamųjų patalpų, esančių adresu Baltų pr., Kaunas, informavo nuomininkę E.A. apie teisę į valstybės garantiją ir galimas jos įvykdymo formas ir/ar kad nuomininkė atsisakė teisės į valstybės garantiją. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad tai, jog E.A. niekada nuo tipinės nuomos sutarties sudarymo nesikreipė į jokias institucijas, neprašė perduoti jai gyvenamųjų patalpų neatlygintinai ar nereikalavo leisti išsipirkti gyvenamųjų patalpų lengvatinėmis sąlygomis, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog ji atsisakė valstybės garantijos ar kad valstybė neteko pareigos jį išduoti. Tai, jog E.A. 1998 m. sudarė tipinę kitų patalpų, esančių Baltų pr., Kaunas, nuomos sutartį ir išsikėlė į jas nereiškia, jog valstybės garantija savininkui grąžinto natūra namo nuomininkei buvo įvykdyta, dėl ko laikytina, kad valstybės garantija privalėjo būti išduota E.A., o savivaldybė, nesuteikusi tokios informacijos nuomininkei neveikimu pažeidė jos teises ir teisėtus interesus.
Be to, Teismas konstatavo, kad reikalavimo teisė, atsirandanti iš valstybės garantijos, yra paveldima Civilinio kodekso nustatyta tvarka, todėl pereina E.A. įstatyminiam įpėdiniui V.K. , kuris priėmė palikimą po savo senelės E.A. mirties.
Šiuo metu įpėdiniui V.K. jau yra išduotas valstybės garantinis dokumentas, kuriuo jam neatlygintinai ne tik yra perduodamos gyvenamosios patalpos, esančios Baltų pr., Kaunas, tačiau ir išmokėtas anksčiau nuomotų (Trakų g., Kaunas) ir mažesnės vertės perduotų nuosavybėn (Baltų pr., Kaunas) gyvenamųjų patalpų vertės skirtumas.
Advokatė Diana Višinskienė nurodo, kad nors Atkūrimo įstatymas, reglamentuojantis valstybės garantiją ir jos išdavimą, jau yra netekęs galios, tačiau tai nereiškia, kad asmenys, kuriems nebuvo suteikta informacija apie teisę gauti valstybės garantinį dokumentą ir kurie tokia teise nepasinaudojo, prarado teisę jo reikalauti galiojant naujoms įstatymų nuostatoms. Dar daugiau – tokią reikalavimo teisę turi ne tik tiesioginiai nuomininkai, tačiau ir jų įpėdiniai.