Naudingi straipsniai

Čia rasite naudingos informacijos advokatų, teismų sprendimų ir kitomis temomis.

Užsukite į svetainę dažiau ir gaukite vertingas naujienas pirmieji

Ukrainietis Strasbūre dėl Kauno policininkų smurto iš Lietuvos prisiteisė 15 tūkst. eurų

Lietuvoje gyvenantis ukrainietis Strasbūro teisme iš valstybės prisiteisė 15 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimo dėl Kauno policijos pareigūnų panaudoto smurto.

Europos Žmogaus Teisių Teismas paskelbė, kad prieš vaikiną policijos pareigūnai panaudojo neproporcingą jėgą. Incidentas įvyko prieš penkerius metus. Tuomet prie šešiolikmečio Marijano Jusivo prieš vidurnaktį gatvėje privažiavo plėšikų ieškantis policijos ekipažas. Vaikinas pradėjo bėgti, bet netrukus buvo sulaikytas prie Geležinkelio stoties. Policininkai teigė, kad jis priešinosi, todėl jie buvo priversti panaudoti „bananą“, antrankius ir kovinių imtynių veiksnius. M.Jusifas pripažino, kad bėgo nuo pareigūnų, bet neigė, kad priešinosi sulaikomas. Jis teigė, kad pareigūnai jį stipriai sumušė policijos automobilyje.

Teismo medicinos ekspertai nustatė žaizdas ant pečių, rankų, krūtinės, šlaunų, plėštinę žaizdą ant nykščio, iš viso „aštuoniolika ar daugiau trauminių poveikių“. Sužeidimai įvardyti kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

Teisėsauga vaikiną dėl pasipriešinimo policijai nubaudė 150 litų (43 eurų) bauda, o tyrimą dėl galimo pareigūnų smurto nutraukė, paskelbusi, kad jėga buvo panaudota teisėtai ir proporcingai. Tačiau septyni Strasbūro teismo teisėjai su tokia Kauno teisėsaugininkų išvada nesutiko. „Net jeigu pareiškėjas iš tikrųjų keikė pareigūnus, parkrito ant žemės ir mėgino jiems įkąsti arba įspirti, teismas nėra įsitikinęs, kad tikrai buvo būtina keliems apmokytiems policijos pareigūnams panaudoti tokią smarkią fizinę jėgą kaip šiuo atveju - suduodant bent 18 smūgių“, - rašoma Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendime. Ukrainiečio advokatė Diana Višinskienė šį sprendimą BNS pavadino „svariu laimėjimu prieš policijos pareigūnų piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi bei valstybės atitinkamų institucijų pasyvumą neužtikrinant pamatinių demokratinės valstybės vertybių“. (BNS)


 

Būsto privatizavimas lengvatinėmis sąlygomis yra įmanomas ir šiandien

Advokatės Dianos Višinskienės kontora pasiekė pergalę itin specifinėje gyvenamojo būsto privatizavimo lengvatinėmis sąlygomis byloje. 2019 m. balandžio 9 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai priėmė sprendimą, kuriuo pripažino K. D. teisę privatizuoti nuomojamą būstą, nuosavybės teise priklausantį Kauno miesto savivaldybei, lengvatinėmis sąlygomis. 2019 m. spalio 3 d. nurodytą sprendimą paliko galioti ir aukštesnė – apeliacinė – instancija.

Būstas K. D. šeimai buvo suteiktas daugiau nei prieš kelis dešimtmečius. Prasidėjus privatizavimo procesui dar 1993 m. K. D. kreipėsi į Kauno miesto valdybą dėl būsto privatizavimo lengvatine tvarka ir atliko visus reikiamus būsto privatizavimui veiksmus. Vis dėlto, moteriai pranešta, kad išsipirkti būsto negalės, nes yra prasidėjusios nuosavybės teisių atkūrimo į daugiabutį, kuriame kartu su šeima gyvena ir K. D., procedūros. Į ieškovės K. D. valdomą būstą taip ir nebuvo atkurtos nuosavybės teisės tretiesiems asmenims, tačiau Kauno miesto savivaldybės darbuotojai ieškovei apie tai nepranešė, privatizavimo procedūrų nepratęsė.

„Butų privatizavimo procesas yra dvišalis veiksmas: ne tik gyventojai turėjo pareigų, bet ir savivaldybė turėjo informavimo pareigą apie galimybę privatizuoti butą. Kaunietė K. D. ėmėsi visų veiksmų, kad pradėtų privatizavimo procesą, bet, suklaidinta savivaldybės darbuotojų, privatizavimo proceso nebaigė“ – pabrėžė kaunietės ir jos šeimos teises ginanti advokatė Diana Višinskienė.

Teismas nurodė, kad konstatavus, jog ieškovė turėjo teisę privatizuoti ginčo butą lengvatine tvarka pagal Butų privatizavimo įstatymą, tačiau negalėjo pasinaudoti šia teise laiku dėl atsakovės Kauno miesto savivaldybės neinformavimo apie ginčo buto nuosavybės teisės atkūrimo pabaigą ir jo rezultatus, t. y. kad būsto savininkai atsisakė jo grąžinimo natūra ir pareikalavo kompensacijos, kad būstas buvo įregistruotas savivaldybės vardu ir galėjo būti privatizavimo objektu, ieškovei nepraleidus ieškinio senaties, jos reikalavimas dėl teisės įsigyti Butą lengvatinėmis sąlygomis pripažinimo tenkinamas.

Šiuo atveju advokatė Diana Višinskienė pabrėžia, kad „asmenims, laiku, t. y. galiojant Būsto privatizavimo įstatymui, išreiškusiems savo valią privatizuoti būstą lengvatinėmis sąlygomis, nepraleidusiems ieškinio senaties termino (10 m.), skaičiuojamo nuo sužinojimo arba turėjimo sužinoti apie jų teisių pažeidimą, vis dar yra reali galimybė apginti savo teises ir teisėtus interesus ir pratęsti privatizavimo procedūras bei privatizuoti būstą lengvatinėmis sąlygomis“. Advokatė džiaugiasi, kad galėjo pagelbėti K. D. šeimai pagaliau pasiekti teisingumą.

Palikimo priėmimo terminai

Klausimas: Po mano tėvo mirties, nežinojau, kad yra 3 mėnesių terminas palikimui priimti ir į notarą per šį terminą nesikreipiau, testamento tėtis nebuvo sudaręs. Brolių ir seserų neturiu. Niekas kitas per šį laikotarpį palikimo nepriėmė. Ar man yra dar galimybė priimti savo tėvo palikimą?

Jei parduotuvėje užkliudėte ir sudaužėte prekes

Klausimas: Mano mažametis vaikas parduotuvėje netyčia užkliudė ir sudaužė stiklinėje taroje supakuotas alyvuoges. Jos buvo sustatytos ant grindų, tarp lentynų, keliais aukštais. Buvo iškviesta policija. Ar dėl tokio įvykio man gali kilti administracinė atsakomybė, ar man reikia sumokėti už sudaužytą prekę.

Įvaikinimas ir prisiimami finansiniai įsipareigojimai

Klausimas: Su vyru ketiname tapti dešimtmečio berniuko globėjais. Esame girdėję, kad vaiko tėvai gyvena asocialiai, turi skolų. Ar perimant teisę auginti šių žmonių vaiką, neprireiks prisiimti ir jų finansinių įsipareigojimų?

Žemės nuoma: sutartys ir sąlygos

Klausimas: Mirus seneliui, tapau viena iš penkių jo žemės paveldėtojų. Šiuo metu žemė yra išnuomota ūkininkui už simbolinį mokestį, tačiau nepasirašyta jokia sutartis. Dabartinė nuomos kaina manęs netenkina, tad siūliau ūkininkui toliau nuomotis už didesnį mokestį. Jis prašo šį klausimą atidėti iki spalio mėnesio. Baiminuosi, kad tada žemė bus užsėta naujai ir net jeigu kaina nebus man tinkama, ūkininkas naudosis ja toliau jam priimtinomis sąlygomis. Ką patartumėte daryti?

Išėjimas kasmetinių atostogų

Klausimas: Atostogų prašymą parašiau vos nusipirkęs bilietus, maždaug prieš 1,5 mėn. iki kelionės. Tačiau mano tiesioginis vadovas, kuris pirmiausia turi pasirašyti ant atostogų prašymo, visą mėnesį atostogavo pats. Iki kelionės liko vos savaitė, bet jis dar nesirodo darbe. Nerimauju, ar gali manęs neišleisti atostogų, jeigu nebus tiesioginio vadovo parašo arba jis nesutiks išleisti atostogauti dėl kokių nors priežasčių? O gal vietoje jo galėtų pasirašyti kitas asmuo? Paskutinį kartą atostogavau prieš pusmetį.

Kai kaimynai vakarais triukšmauja

Klausimas: Gyvename daugiabutyje, o virš mūsų – naujai atsikėlusi šeima su mažais vaikais. Nežinau kodėl, bet mūsų bute girdėti viskas, ką jie veikia, net kai vaikščioja, bėgioja vaikai, nukrenta koks daiktas ir pan. Ankščiau to nebūdavo, tačiau prieš atsikeliant šiems kaimynams, buvo atliktas remontas. Galbūt jo metu buvo kas nors pažeista? Ar galima kažkaip įpareigoti izoliuoti triukšmą? Pasikloti kilimus ar pan.?

Kaip elgtis įvykus autoįvykiui? Kas atlygina nuostolius?

Klausimas: Autoįvykio metu (į mano automobilį atsimušė kita transporto priemonė) smarkiai nukentėjo bagažinėje vežta brangi fotoaparatūra. Abi transporto priemonės draustos CAD. Ar draudimas suremontuos automobilį, ar atlygins ir kitus patirtus nuostolius? Kaip elgtis tokio įvykio metu?

Paveldėjimo teisės liudijimai

Klausimas: Po asmens mirties vienas iš paveldėtojų kreipėsi į notarų biurą dėl palikimo priėmimo. Kiti giminaičiai nesikreipė. Kokie yra tolimesni veiksmai, kad turtas taptų paveldėtojo, kuris kreipėsi, nuosavybe? Ar priklauso kokia nors turto dalis ir tiems, kurie dėl palikimo nesikreipė?

Nekonkuravimo sutartis - ką reikėtų žinoti prieš ją pasirašant?

Klausimas: Su būsimu darbdaviu sutarėme laiką dėl darbo sutarties pasirašymo. Darbdavys kartu su darbo sutartimi pateikė pasirašyti nekonkuravimo sutartį 2 metams. Viena iš darbo sutarties sąlygų buvo darbo užmokestis, tačiau nekonkuravimo sutartyje apie užmokestį nutraukus darbo sutartį nekalbama. Kas bus jei nutrauksiu darbo sutartį? Ar galėsiu reikalauti iš buvusio darbdavio kokios nors piniginės kompensacijos dėl nekonkuravimo sutarties galiojimo?

Svarbi teisinė pergalė – socialinio būsto gyventojų naudai

Atsiveria galimybė įsigyti butą, jei buvo pasirašyta sutartis, neprivatizuotą būstą pavertusi socialiniu

Kauno teisininkai iškovojo svarbią pergalę: daliai socialinių būstų gyventojų atsivėrė galimybė įsigyti būstą, net jei iki tol jie buvo laikomi neturinčiais teisės jį privatizuoti.

Vengimas išlaikyti vaiką

Santuokos metu man ir mano buvusiam sutuoktiniui gimė sūnus, kuris šiuo metu yra nepilnametis. Santuoką nutraukėme prieš metus, vaiko išlaikymui iš buvusio sutuoktinio teismas priteisė 250 Eur sumą, mokamą kiekvieną mėnesį. Buvęs sutuoktinis išlaikymo nemoka, mano žiniomis, išėjo iš gerai apmokamo darbo, gauna nelegalias pajamas. Kreipiausi į antstolį dėl priverstinio išieškojimo, tačiau vaiko tėvas niekur oficialiai nedirba, todėl nėra išieškoma visa priteista suma. Dėl tokių buvusio sutuoktinio veiksmų tiek aš, tiek vaikas jaučiame nuolatinį stresą, turiu skolintis pinigų iš svetimų žmonių. Sakykite, ar šioje situacijoje dar įmanoma imtis kokių nors teisinių priemonių?

Iš tiesų, nors teismo sprendimas, kuriuo, be visa ko, buvo priteistas išlaikymas nepilnamečiam vaikui, yra priimtas ir įsiteisėjęs, tačiau sprendimo nevykdymas lemia ir kitų teisinių priemonių egzistavimą. Šiuo atveju yra svarbu pažymėti du aspektus.

Visų pirma, tas, kas vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui, atsako baudžiamąja tvarka, taigi šiuo atveju Jūs, kaip tas iš tėvų, su kuriuo yra nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turite teisę kreiptis į atitinkamas institucijas su pareiškimu dėl ikiteisminio tyrimo dėl vengimo išlaikyti vaiką (LR BK 164 straipsnis) pradėjimo. Pagal formuojamą teismų praktiką LR BK 164 straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos buvimui svarbu nustatyti, kad kaltininkas sąmoningai, būdamas darbingas ar turėdamas kitokias turtines galimybes, be pateisinamų priežasčių tyčia vengia išlaikyti vaiką. Baudžiamojon atsakomybėn pagal LR BK 164 straipsnį asmuo negali būti traukiamas tik tuo atveju, kai yra nustatoma, kad pareiga išlaikyti vaiką nėra vykdoma dėl svarbių priežasčių, t. y. neturi pajamų dėl pateisinamų (svarbių) priežasčių. Tokiomis svarbiomis priežastimis gali būti laikomos: visuotinė bedarbystė, nedarbingumas dėl ligos, sunki finansinė padėtis, jeigu asmuo vengia dirbti ar dirba nelegaliai, jis atsako už vengimą išlaikyti vaiką. Jeigu laikysime, kad vaiko tėvas yra darbingas, turi galimybę dirbti ir išlaikyti savo vaiką, bet to nedaro piktybiškai, galima daryti išvadą, jog vaiko tėvas vengia išlaikyti vaiką, t. y. žinodamas apie teismo sprendimą, turėdamas objektyvias galimybes mokėti teismo sprendimu priteistą piniginę sumą vaiko išlaikymui, tyčia to nedaro, dėl tos priežasties turėtų atsakyti pagal baudžiamąjį įstatymą. Pabrėžtina, kad remiantis teismų praktika, baudžiamoji atsakomybė kyla ne tik tuo atveju, kai pareiga išlaikyti vaiką visiškai nevykdoma, bet ir tada, kai ji vykdoma iš dalies, šiuo atveju svarbiausia nustatyti ir įrodyti asmens tyčią. Baudžiamoji atsakomybė kyla tuo atveju, kai išnaudotos visos civilinės teisės

Antra, nurodytoje situacijoje taip pat paminėta, kad tiek Jūs, tiek nepilnametis vaikas patiriate nuolatinį stresą, gėdą dėl to, jog turite kreiptis pagalbos į kitus asmenis, galimai taip pat nėra patenkinami visi vaiko būtinieji poreikiai, todėl, jeigu vertinsime, kad tokios aplinkybės tikrai egzistuoja, tiek Jūs, tiek nepilnametis vaikas patiriate neturtinę žalą. Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) civilinį ieškinį ir reikalauti atlyginti neturtinę žalą. Remiantis teismų praktika, neturtinę žalą gali patirti tiek tas iš tėvų, kuris lieka vienas rūpintis ir materialiai išlaikyti vaiką, kadangi toks asmuo jaučia nuolatinį stresą ir nerimą dėl ateities, gėdos jausmą, dažną nepriteklių, tačiau ir nepilnametis vaikas, kurio interesai ir būtinieji poreikiai dėl piniginių lėšų stygiaus negali būti visiškai patenkinami.

Tėvystės atostogos, darbo vietos išsaugojimas ir papildomas darbas auginant vaiką

Klausimas: Mano gyvenimo draugė pagimdė sūnų. Iki tol ji niekur nedirbo, dėl to ir šiuo metu negauna jokių pajamų. Mėnesiui esu atostogose ir svarstau galimybę išeiti tėvystės atostogų visiems metams ar net dvejiems. Ar man turi būti saugoma darbo vieta dabartinėje darbovietėje? Kurį laiką? Jeigu ne, gal galiu dirbti antrus metus ir gauti 40 proc. dydžio pašalpą?

Kirpyklos įrengimas daugiabučio namo bute; patalpų paskirties keitimas

Klausimas: Daugiabučiame name nusipirkau butą, kuriame ketinu įrengti kirpyklą. Deja, kai kurie namo gyventojai prieštarauja šiai idėjai ir netgi įkalbinėja kitus kaimynus nesutikti. Ar surinkti 50 proc. namo gyventojų parašų yra vienintelis kelias kirpyklai įrengti? O gal yra kitų galimybių? Ar čia gali padėti teismas?

Buto keitimas sudarius žodinę panaudos sutartį

Klausimas: Su dukra ir jos šeima gyvenu keturių kambarių bute. Butas yra mano nuosavybė. Kol dar buvo negimę anūkai, visi sutarėme gana draugiškai, tačiau vėliau mūsų santykiai tik prastėjo. Ar turiu teisę keisti butą, ar nepažeidžiu dukters ir jos mažamečių vaikų interesų?

Paskolos sutartis ir skolos išieškojimas

Klausimas: Lietuvoje buvo sudaryta paskolos sutartis, bet pinigai negrąžinti, todėl buvo kreiptasi į teismą. Teismas priėmė sprendimą, kad skola privalo būti gražinta, bet jis nevykdomas, o atsakovai šiuo metu gyvena Didžiojoje Britanijoje. Kaip išsiieškoti skolą?

Drabužių grąžinimas pardavėjui

Klausimas: Parduotuvėje nusipirkau džinsus, kuriuos patrumpinau. Padėvėjusi pirmą dieną pastebėjau, kad džinsai nudažė kitus drabužius. Nebenoriu dėvėti tokio drabužio, ketinu jį grąžinti. Ar privalo pirkinį pardavėjas priimti atgal ir grąžinti pinigus?

Ar atlyginimas laikomas bendru turtu po santuokos?

Klausimas: Susituokiau su vyru, ar mano atlyginimas laikomas bendru turtu po santuokos ir ar gali antstoliai išieškoti iš mano atlyginimo vyro skolas įgytas iki santuokos? Ką tokiu atveju daryti? Gal kuo greičiau sudaryti povedybinę sutartį?

Baudos mokėjimo išdėstymas dalimis

Klausimas: Teismas, pripažinęs mane padarius administracinį teisės pažeidimą, skyrė didelę piniginę baudą. Tačiau dėl sunkios materialinės padėties neturiu galimybės šios baudos sumokėti iš karto. Ar yra galimybė baudos mokėjimą išdėstyti dalimis?

Vedybinė sutartis bei turto dalybos

Klausimas: Su draugu planuojame apsigyventi kartu, tačiau neturime būsto. Draugas ruošiasi imti paskolą būstui įsigyti, kuriame gyvensime kartu. Ar mums susituokus ir nepasirašius jokios vedybinės sutarties, mokant paskolą už būstą iš šeimos biudžeto, butas nuosavybės teise liks draugui ar taps abiejų bendra nuosavybe?

Įstatymas dėl tos pačios lyties asmenų partnerystės – nereikalingas?

Teismų sprendimai sklaido mitus apie homofobišką Lietuvą. Net ir nesant partnerystę tarp tos pačios lyties asmenų reglamentuojančio įstatymo, homoseksualūs asmenys Lietuvoje gali apginti savo turtines teises, kylančias iš gyvenimo drauge. Tam pakanka ir šiuo metu galiojančių įstatymų.