Advokatės Dianos Višinskienės pergalė – Teismai pripažino tos pačios lyties asmenis sugyventinėmis
Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmai 2021 m. lapkričio 25 d. priėmė sprendimą, kuriuo, be visa ko, advokatės Dianos Višinskienės atstovaujama ieškovė D.B. buvo pripažinta savivaldybės būsto pagrindinės nuomininkės G.S. šeimos nare – sugyventine. Ginčas tarp D.B. ir Kauno miesto savivaldybės institucijų kilo po pagrindinės savivaldybės būsto nuomininkės G.S. mirties, t. y. po to, kai jos sugyventinė D.B., pragyvenusi tame pačiame būste daugiau nei 32 metus, kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją siekiu pakeisti nuomos sutartį ir kaip šeimos narys tapti pagrindine būsto nuomininke. Kauno miesto savivaldybės administracija nesutiko, jog D.B. ir G.S. yra sugyventinės, dėl ko ginčo nagrinėjimas persikėlė į teismą.
Gyvenamųjų patalpų nuomos santykių ypatumas yra tai, kad nuomininko teises ir pareigas įgyja ne tik nuomos sutartį sudaręs asmuo, bet ir jo šeimos nariai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) 6.588 straipsnio 1 dalyje nurodoma, jog nuomininko šeimos nariai, be kitų išvardintų asmenų, yra ir kartu gyvenantis sutuoktinis (sugyventinis). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad sugyventinis tai faktinis sutuoktinis, kurio faktinė padėtis atitinka šeimos nario kaip sutuoktinio padėtį – jį su nuomininku turi sieti bendri dvasiniai, asmeniniai ir turiniai interesai, tačiau jų santuokiniai santykiai nėra juridiškai įteisinti, t. y. santykiai neįforminti bažnyčioje ar valstybiniuose Civilinės metrikacijos organuose, norminiuose teisės aktuose nustatyta tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad LR CK 6.588 straipsnio 2 dalyje nurodytam asmeniui norint būti pripažintam nuomininko šeimos nariu, būtina nustatyti tokias faktines aplinkybes: kad jis nuomininko ir kitų pilnamečių šeimos narių sutikimu buvo apgyvendintas nuomojamoje gyvenamojoje patalpoje, gyveno kartu su nuomininku šioje gyvenamojoje patalpoje ir turėjo su juo bendrą ūkį.
Ginčo atveju Teismas sprendime konstatavo, kad byloje buvo surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad D.B. ir G.S. siejo dvasiniai ir emociniai ryšiai, moterys kartu pirkdavo maistą, tvarkydavosi namuose, dirbo ir kartu mokėjo mokesčius už suteiktas komunalines paslaugas – tai patvirtino byloje apklausti sugyventinių kaimynai ir šeimos draugai. Be to, byloje pateikta ir rašytinių dokumentų, patvirtinančių tai, jog D.B., nors ir nebuvo deklaravusi savo gyvenamosios vietos ginčo būste, tačiau ginčo būsto adresą nurodydavo daugumoje institucijų ir juridinių asmenų – darbo sutartyje, banko padaliniuose, migracijos departamento padaliniuose, gydymo įstaigose, kas leido daryti išvadą, kad ginčo būstas buvo ieškovės nuolatinė gyvenamoji vieta.
Nors Kauno miesto savivaldybės administracija nurodė, jog D.B. niekada negavo būsto savininko, t. y. Kauno miesto savivaldybės, sutikimo apsigyventi ginčo būste, tačiau remiantis LR CK 6.590 straipsnio 2 dalimi, valstybės ar savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomininkas ar pilnamečiai jo šeimos nariai kitų pilnamečių šeimos narių sutikimu nuomojamoje gyvenamojoje patalpoje turi teisę apgyvendinti sutuoktinį (sugyventinį), vaikus, savo ir sutuoktinio tėvus.
Atkreiptinas dėmesys, jog Kauno miesto savivaldybės administracija, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, jame, be anksčiau įvardintų argumentų, siekė įtikinti teismą, jog tos pačios lyties asmenys negali būti pripažinti sugyventiniais, kadangi Lietuvoje šiuo metu pripažįstama ir galėtų būti vertinama tik vyro ir moters laisva valia sudaryta santuoka. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog dviejų tos pašios lyties asmenų, laikančių save partneriais, partnerystė gyvenant kartu ir vedant bendrą ūkį yra laikoma šeima, o tokie asmenys gali būti laikomi šeimos nariais dėl ko neegzistuoja teisinės kliūtys ieškovę pripažinti G.S. šeimos nare, turinčia tokias pačias teises ir pareigas, kaip ir sutuoktinis ar priešingos lyties sugyventinis.
Taigi, Kauno apygardos teismas 2022 m. kovo 15 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų sprendimą paliko nepakeistą.
Advokatė Diana Višinskienė primena, kad remiantis LR CK 6.602 straipsnio 2 dalimi, nuomininko šeimos narių susitarimu gyvenamosios patalpos nuomos sutartis pakeičiama nuomininkui mirus, jeigu nuomininko šeimos nariai ir toliau gyvena nuomojamoje gyvenamojoje patalpoje ir per du mėnesius po nuomininko mirties informuoja apie tai nuomotoją. Atsižvelgiant į tai, mirus pagrindiniam savivaldybės būsto nuomininkui, nepriklausomai nuo šeimos nario santykio su pagrindiniu nuomininku (sugyventinis, sutuoktinis, vaikas, anūkas ir kt.), asmuo privalo per du mėnesius nuo pagrindinio nuomininko mirties pranešti savivaldybės administracijai apie pagrindinio nuomininko mirtį ir pateikti prašymą pakeisti nuomos sutartį tokiomis pačiomis sąlygomis, kokios buvo nustatytos ir pagrindiniam nuomininkui. Savivaldybės administracijai nesutikus, asmuo turi kreiptis į teismą dėl pripažinimo šeimos nariu.